Tėčio ir sūnaus nuotykis: Išėjimas iš komforto zonos
Šis žygis buvo ne tik tėvo ir sūnaus bendras laiko praleidimas, bet ir tikras išbandymas gamtoje, reikalaujantis tinkamo pasiruošimo bei ryžto. Mūsų tikslas buvo ne tik pernakvoti lauke esant žiemos sąlygoms, bet ir įveikti asmeninius iššūkius bei patirti tikrą nuotykį gamtoje.
Pasiruošimas žygiui
Ruoštis šiam žygiui pradėjome likus savaitei iki išvykimo. Reikėjo gerai apgalvoti, kokia įranga bus reikalinga, kad nakvynė palapinėje būtų kuo komfortiškesnė net esant minusinei temperatūrai. Svarbiausi dalykai buvo tinkama apranga, šilumą sulaikantys sluoksniai po miegmaišiais bei pakankamai maisto, kuris padėtų palaikyti energijos lygį ir sušildytų organizmą.
Išsiruošę į kelionę apie 15 valandą, turėjome pakankamai laiko įsirengti stovyklavietę prie Rėkyvos ežero, kol dar nebuvo sutemę. Svarbiausia buvo kuo geriau pasiruošti nakvynei – sukurti šiltą ir saugią aplinką, nes temperatūra naktį galėjo kristi iki minus 4, minus 6 laipsnių.
Stovyklavietės įrengimas
Atvykus prie pasirinktos vietos, skubiai pradėjome statyti palapinę ir ruošti poilsio vietą. Kadangi žiemos metu nuo žemės sklinda didelis šaltis, buvo itin svarbu pasirūpinti pakankamu sluoksnių kiekiu po mumis ir virš mūsų. Iš viso susidėjome apie 10 sluoksnių, naudodami eglišakius, sausus meldus, pernykščią žolę, kilimėlius, papildomus audinius bei šiltus apklotus.
Kai stovyklavietė buvo paruošta, užsikūrėme laužą, kad galėtume sušilti ir pasigaminti maisto. Ant laužo kepėme bulves, mėsą, dešreles, virėmės arbatą iš vietoje surinktų žolių bei pušų spyglių, o desertui turėjome po porą šokoladukų. Skanaudami vakarienę, mėgavomės tyla ir ramybe gamtoje.
Nakvynė ir netikėtas svečias
Naktį praleidome gana komfortiškai, tačiau vienas svarbus aspektas, kurį ateityje verta atsiminti – būtina užtikrinti pakankamą ventiliaciją palapinėje. Kūno šiluma išgaruoja, o be oro cirkuliacijos viduje kaupiasi drėgmė, kuri gali padaryti nakvynę mažiau patogią.
Apie 2 valandą nakties prabudome nuo netikėto svečio – prie palapinės atėjo lapė ir pradėjo skleisti keistus garsus, tarsi cypti ar loti. Tai buvo truputį netikėta, bet lapė ilgai neužsibuvo ir netrukus pasišalino.
Rytas ir kelionė namo
Prabudome anksti – apie 6 valandą ryto. Kad sušiltume, padarėme lengvą mankštą, o tada papusryčiavome. Po sočių pusryčių susipakavome daiktus ir išsiruošėme namo. Nepaisant šalčio, naktis praėjo pakankamai patogiai, ir šis žygis tapo puikia patirtimi, leidusia ne tik sustiprinti ryšį su gamta, bet ir patikrinti savo ištvermę bei pasiruošimo įgūdžius.
Išvada
Šis nuotykis buvo puikus priminimas apie tai, kaip svarbu kartais išeiti iš komforto zonos, priimti gamtos mestus iššūkius ir patirti tikrą nuotykių dvasią. Toks laikas gamtoje ne tik suteikia naujų įgūdžių, bet ir stiprina tarpusavio ryšį, moko savarankiškumo bei pasitikėjimo savimi. Šią patirtį tikrai norėtųsi pakartoti ateityje!
